Name
http://dbpedia.org/resource/Name an entity of type: Thing
التعريف اللغوي للاسم : ما يُعْرف به الشيءُ ويستدلُّ به عليه الاسم هو كلمة بصيغة الاسم (لغة) أو أكثر تستخدم للتعريف بشخص أو حيوان أو غيرها وذلك لتمييزه عن الآخر. قد تستخدم الأسماء للتعريف بمجموعة أو صنف معين كما تستخدم للتعريف بالأفراد. الاسم الشخصي هو اسم يستخدم للتعريف بشخص بعينه. لا يقتصر استخدام الأسماء على الإنسان، وإنما يتسع ليشمل طيف واسع من الحيوانات، النباتات أو الأشياء.
rdf:langString
El nom és la designació o denominació verbal (les denominacions no verbals les estudien la iconologia i la iconografia) que se li dona a una persona, animal, objecte, o concepte tangible o intangible, concret o abstracte, per distingir-lo d'altres. Com a signe, en general és estudiat per la semiòtica, i com signe a un entorn social, per la semiologia. Al nom ľhi acompanya ľadjectiu
rdf:langString
Hizkuntzalaritzan, izena izaki, gauza edo haien multzo bat adierazteko erabiltzen den hitza da.
rdf:langString
El nombre es la designación o denominación verbal (las denominaciones no verbales las estudian la iconología y la iconografía) que se le da a una persona, animal, cosa o concepto tangible o intangible, concreto o abstracto, para distinguirlo de otros. Como signo en general, es estudiado por la semiótica, y como signo en un entorno social, por la semiología.
rdf:langString
Le nom est un mot ou un groupe de mots servant à désigner des êtres, des choses et des concepts. Le nom peut ainsi désigner une catégorie de personnes, d'animaux ou de choses, mais aussi de notions, d'actions, ayant des caractéristiques communes, ou, au contraire, désigner un être ou un lieu, voire une chose particulière, auquel cas, il s’agit d’un nom propre. Le nom peut être synonyme d’appellation ou de dénomination, à distinguer du nom, au sens grammatical du terme, qui est synonyme de substantif.
rdf:langString
A name is a term used for identification by an external observer. They can identify a class or category of things, or a single thing, either uniquely, or within a given context. The entity identified by a name is called its referent. A personal name identifies, not necessarily uniquely, a specific individual human. The name of a specific entity is sometimes called a proper name (although that term has a philosophical meaning as well) and is, when consisting of only one word, a proper noun. Other nouns are sometimes called "common names" or (obsolete) "general names". A name can be given to a person, place, or thing; for example, parents can give their child a name or a scientist can give an element a name.
rdf:langString
Nama adalah sebutan atau label yang diberikan kepada orang, tempat, produk (misalnya merek produk) dan bahkan gagasan atau konsep, yang biasanya digunakan untuk membedakan satu sama lain. Nama dapat dipakai untuk mengenali sekelompok atau hanya sebuah benda dalam konteks yang unik maupun yang diberikan.
rdf:langString
( 이 문서는 언어에서의 이름에 관한 것입니다. 수학 용어에 대해서는 이름 (강제법) 문서를 참고하십시오.) 이름은 물건, 사람, 장소, 생각, 개념 등을 다른 것과 구별하기 위해 부르는 말이다. 이름은 물건/개념의 집합을 통틀어 나타내거나, 특정한 문맥 안에서 유일하거나 완전히 유일한 하나의 물건/개념을 나타낼 수 있다. 1447년에 쓰여진 《용비어천가》에 '일훔'의 형태로 처음 등장한다. 사람이 아닌 생물체에는 보통 포괄적인 이름(예를 들어 개와 같은 종명)을 사용하지만, 애완동물과 같은 경우 아닐 수도 있다. 각각의 개체를 부르기 위해 서로 다른 휘파람을 사용하는 펭귄 같이 인간이 아닌 생물체 사이에 이름이 존재하는 경우도 있다. 생물체가 아닌 단체에도 이름을 사용한다. 예를 들어 회사에 붙이는 이름은 사명(社名), 학교에 붙이는 이름은 교명(校名)이라고 부른다. 기술적으로 사용되는 이름, 특히 정해진 기준에 따라 언제나 고유한 이름을 식별자라 한다.
rdf:langString
Een naam is een woord of een combinatie van woorden waarmee personen, instellingen, dieren, planten en zaken op individueel niveau (eigennamen) of op basis van groepskenmerken (soortnamen) benoemd kunnen worden. Bij Lloyd's of London zijn Names ('namen') particuliere personen die een risico op zich nemen tegen premiebetaling.
rdf:langString
名前（なまえ、（希: όνομα、羅: nomen、英: name）とは、物や人物に与えられた言葉のことで、対象を呼んだりする際に使われる。名称、あるいは単に名とも言う。名前をつけることを「名付ける」「命名（めいめい）する」という。名前として使われる言葉を名詞という。 多くの場合、名前とは人名である。また、人名のうち、家族を表す姓（名字）でない方、個人を識別する名を指すことも多い。ただし、名ではなく姓を指して「名前」と呼ぶこともある。
rdf:langString
名稱（或名字）即对一切事物、概念、感觉给定的标签，以便区分不同事物、同一事物的不同个体，分为人名和事物名称。
rdf:langString
И́мя — часть речи, дающая название для человека (в этом случае это будет личное имя), продукта (торговой марки или бренда), идеи или концепции, обычно используемая для того, чтобы отличить его от других, принадлежащих к тому же классу. Имена могут идентифицировать класс или категорию вещей, или определённую вещь либо уникально, либо в некотором заданном контексте. Имена используются также в таких областях деятельности, как программирование (имена переменных, пространства имён). Имя для определённого объекта обычно называется собственным именем, имя, называющее класс объектов, — нарицательным.
rdf:langString
Nomo estas ĉio, kio difinas objekton, kaj konkretan kaj abstraktan, aŭ pli amplekse ĉio, kio direktas al la ideo ĉirkaŭ la objekto. En lingvistiko kaj gramatiko, laŭ ampleksa senco, nomo estas ĉiu ajn (libera) vorto, kiu ne estas konjugaciita; laŭ strikta kaj pli kutima senco, ĝi estas ĉiu (libera) vorto, kiu difinas objekton. Gramatike oni kutimas apartigi la nomojn en du grandajn klasoj:
rdf:langString
Ein Name ist, nach einer aktuellen wissenschaftlichen Definition, ein verbaler Zugriffsindex auf eine Informationsmenge über ein Individuum. Namen sind somit einer Person, einem Gegenstand, einer organisatorischen Einheit (z. B. einem Betrieb) oder einem Begriff zugeordnete Informationen, die der Identifizierung und Individualisierung dienen sollen (Funktion der Namenklarheit).
rdf:langString
Nazwa – obok zdania i funktora jedna z trzech głównych kategorii syntaktycznych, wyróżnionych w teorii kategorii syntaktycznych. Nazwa to każde wyrażenie złożone lub proste, które przy danym jego rozumieniu może pełnić funkcję podmiotu lub orzecznika w zdaniu podmiotowo-orzecznikowym. Niekiedy określa się nazwy jako wyrażenia mogące pełnić funkcję podmiotu, nie funkcję podmiotu i orzecznika. Bardziej ścisłe definicje nazw przedstawili m.in. Tadeusz Kotarbiński i Tadeusz Czeżowski. Tadeusz Kotarbiński Wyrażenie W jest nazwą, gdy nadaje się na podmiot i tylko na podmiot Tadeusz Czeżowski
rdf:langString
O Nome (do latim nōmen, cuja raiz é comum a várias outras línguas indo-europeias, como o grego; [ὄνομα]) é - num sentido amplo na gramática e na linguística - qualquer palavra que siga a , ou seja, a declinação em contraposição à flexão verbal (ou conjugação). Portanto, não só substantivos, mas também adjetivos e, por vezes, as formas nominais dos verbos, podem ser considerados nomes. No sentido restrito e no uso comum, o nome é um vocábulo ou locução que tem a função de designar uma pessoa, um animal, uma coisa ou um grupo de pessoas, animais e coisas.
rdf:langString
Ett egennamn utgör en beteckning för en enskild entitet. Det vetenskapliga studiet av egennamn och deras ursprung kallas onomastik. Egennamn kan till exempel beteckna:
* Personer och kallas då personnamn (till exempel Maria, Tobias, Martin Luther)
* Orter, berg, sjöar, floder, gatunamn etc och kallas då ortnamn (till exempel Piteå, Klippiga bergen, Indalsälven)
* Vissa företag och organisationer och liknande (till exempel Ferrari, McDonald's, Mensa, Tradition). Egennamn kan bilda adjektiv, till exempel "stockholmsk" och "skånsk". Det är en form av ordbildning, inte böjning.
rdf:langString
В українській мові (як і в багатьох слов'янських) ім'я — власна назва суб'єкта, тобто людини, тварини чи персонажа. В деяких інших мовах термін, що позначає власну назву суб'єкта (наприклад, англ. name), може позначати власну назву і будь-якої іншої сутності — організаційної одиниці (наприклад, підприємства), речі, продукту (бренду), ідеї або концепції. Ім'я зазвичай виконує ідентифікаційну функцію — щоби розрізняти членів одного класу. Згідно з сучасними науковими дослідженнями, імена утворюють ідентифікаційний реєстр (індекс) індивідуумів в межах певної інформаційної множини.
rdf:langString
rdf:langString
Name
rdf:langString
اسم
rdf:langString
Nom
rdf:langString
Name
rdf:langString
Nomo
rdf:langString
Nombre
rdf:langString
Izen
rdf:langString
Nama
rdf:langString
Nom
rdf:langString
名前
rdf:langString
이름
rdf:langString
Naam
rdf:langString
Nazwa
rdf:langString
Nome
rdf:langString
Имя
rdf:langString
Egennamn
rdf:langString
Ім'я
rdf:langString
名称
xsd:integer
164226
xsd:integer
1112964051
rdf:langString
التعريف اللغوي للاسم : ما يُعْرف به الشيءُ ويستدلُّ به عليه الاسم هو كلمة بصيغة الاسم (لغة) أو أكثر تستخدم للتعريف بشخص أو حيوان أو غيرها وذلك لتمييزه عن الآخر. قد تستخدم الأسماء للتعريف بمجموعة أو صنف معين كما تستخدم للتعريف بالأفراد. الاسم الشخصي هو اسم يستخدم للتعريف بشخص بعينه. لا يقتصر استخدام الأسماء على الإنسان، وإنما يتسع ليشمل طيف واسع من الحيوانات، النباتات أو الأشياء.
rdf:langString
El nom és la designació o denominació verbal (les denominacions no verbals les estudien la iconologia i la iconografia) que se li dona a una persona, animal, objecte, o concepte tangible o intangible, concret o abstracte, per distingir-lo d'altres. Com a signe, en general és estudiat per la semiòtica, i com signe a un entorn social, per la semiologia. Al nom ľhi acompanya ľadjectiu
rdf:langString
Ein Name ist, nach einer aktuellen wissenschaftlichen Definition, ein verbaler Zugriffsindex auf eine Informationsmenge über ein Individuum. Namen sind somit einer Person, einem Gegenstand, einer organisatorischen Einheit (z. B. einem Betrieb) oder einem Begriff zugeordnete Informationen, die der Identifizierung und Individualisierung dienen sollen (Funktion der Namenklarheit). Mit der wissenschaftlichen Erforschung von Namen beschäftigt sich die Onomastik. Sie unterteilt sich in die Namenkunde, die Geschichte, Gebrauch und Etymologie der Namen klärt, und die Theoretische Namenforschung, die sich mit der Frage beschäftigt: Was ist ein Name? Die Namentheorie beschäftigt sich demnach mit der Hauptbedeutung, der Denotation, der Namen, während sich die Namenkunde über die Denotation hinaus, mit der Konnotation der Namen beschäftigt. Siehe auch Artikel Theoretische Namenforschung und Begriff.
rdf:langString
Nomo estas ĉio, kio difinas objekton, kaj konkretan kaj abstraktan, aŭ pli amplekse ĉio, kio direktas al la ideo ĉirkaŭ la objekto. En lingvistiko kaj gramatiko, laŭ ampleksa senco, nomo estas ĉiu ajn (libera) vorto, kiu ne estas konjugaciita; laŭ strikta kaj pli kutima senco, ĝi estas ĉiu (libera) vorto, kiu difinas objekton. Por la du sencoj oni komprenu "liberan vorton", kiel vorton memstaran rilate al sia okazo en ĉiutagaj skribo kaj parolo (ekz-e la radiko "kat-" kaj la finaĵo "-o" estas malliberaj - simplaj - vortoj, dum la kunmetaĵo "kato" estas libera - kunmetita - vorto; la adverbo "morgaŭ" kaj la artikolo "la" mem estas liberaj - simplaj - vortoj). Kaj por la dua senco oni komprenu objekton kaj kiel aĵon (konkretan) kaj kiel aferon (abstraktan). Do, laŭ la ampleksa senco, ne nur substantivoj, sed ankaŭ adjektivoj, adverboj, numeraloj ktp. estus nomoj, escepte konjugaciitaj verboj, sed ankaŭ la verbaj substantivaj formoj (ekz-e adoro, kombo, serĉo ktp.). Tamen, laŭ la strikta senco, nur substantivoj kaj verbaj substantivaj formoj estas nomoj mem (t.e. en Esperanto nur o-vortoj, escepte de la speciala kazo pri propraj nomoj finiĝintaj per -a, ekz-e Marta, Maria kaj , aŭ memstaraj propraj nomoj, ekz-e Zamenhof, Kabe kaj ). En gramatiko, la klaso, kiu plej kutime sin rilatas al la nomoj, estas la substantivoj. Kelkfoje tamen adjektivoj povas reprezenti nomojn, eĉ en Esperanto. Ekz-e: "en tiuj ĉi boteletoj sin trovas diversaj acidoj: vinagro, sulfuracido, azotacido kaj aliaj" (L. L. Zamenhof, "Ekzercaro"). Tio kompreneble preskaŭ ĉiam okazas pro elipso de substantivo. En multaj lingvoj, sed ĉi-foje ne en Esperanto, ankaŭ verboj, ĉefe en la infinitiva formo, kaj numeraloj ankaŭ povas reprezenti nomojn. Ekz-e: en la portugalaj "um dever amaríssimo..." ("amaregan devon...") kaj "não vivo papando os jantares nem morando em casa alheia" ("mi ne manĝadas la vespermanĝojn nek loĝadas en hejmo de aliaj"), ambaŭ ekzemploj el "Dom Casmurro", de la brazila verkisto Machado de Assis, la verboj en infinitiva formo tute funkcias kiel substantivoj, kaj jantares eĉ gajnas pluralan formon. Alia ekzemplo, ankaŭ el la portugallingva literaturo, sed por numeraloj, estas "atacou esse lance do capítulo um" ("eklegis tiun parton de la ĉapitro unua", el , de la portugala verkisto Eça de Queirós). En Esperanto, tiuokaze, la verbo gajnas ja substantivan formon (vidu devon kaj vespermanĝojn), tamen la numeralo nur adjektivan (vidu unua'n). Gramatike oni kutimas apartigi la nomojn en du grandajn klasoj:
* tiu de propraj nomoj, kiujn sin rilatas al specifaj persono, loko, besto aŭ alia specifigita objekto (ekz-e Sofio, Boulogne-sur-Mer, Miluo ktp.);
* kaj tiu de komunaj nomoj aŭ komunaj substantivoj, kiu sin rilatas al ne specifaj, tamen ĝeneralaj objektoj (ekz-e homo, urbo, hundo ktp.). Oni akceptas, ke eĉ antaŭ ol la invento de la skribo, la homoj jam uzadis imagojn kaj sonojn por nomi aĵojn, tiam en la principo de homara historio. Kaj la natura evoluo de la komunikado pere de lingvoj permesis, ke poste aperu nomoj por difini aferojn, ekz-e tempo, amo, Dio, feŭdalismo ktp. Evidente, ne nur la semantika kaj sintaksa roloj de iu nomo, sed ankaŭ ĝia komprenebleco povas laŭvarii kaj dependas de la kunteksto, en kiu ĝi estas uzata.
rdf:langString
Hizkuntzalaritzan, izena izaki, gauza edo haien multzo bat adierazteko erabiltzen den hitza da.
rdf:langString
El nombre es la designación o denominación verbal (las denominaciones no verbales las estudian la iconología y la iconografía) que se le da a una persona, animal, cosa o concepto tangible o intangible, concreto o abstracto, para distinguirlo de otros. Como signo en general, es estudiado por la semiótica, y como signo en un entorno social, por la semiología.
rdf:langString
Le nom est un mot ou un groupe de mots servant à désigner des êtres, des choses et des concepts. Le nom peut ainsi désigner une catégorie de personnes, d'animaux ou de choses, mais aussi de notions, d'actions, ayant des caractéristiques communes, ou, au contraire, désigner un être ou un lieu, voire une chose particulière, auquel cas, il s’agit d’un nom propre. Le nom peut être synonyme d’appellation ou de dénomination, à distinguer du nom, au sens grammatical du terme, qui est synonyme de substantif.
rdf:langString
A name is a term used for identification by an external observer. They can identify a class or category of things, or a single thing, either uniquely, or within a given context. The entity identified by a name is called its referent. A personal name identifies, not necessarily uniquely, a specific individual human. The name of a specific entity is sometimes called a proper name (although that term has a philosophical meaning as well) and is, when consisting of only one word, a proper noun. Other nouns are sometimes called "common names" or (obsolete) "general names". A name can be given to a person, place, or thing; for example, parents can give their child a name or a scientist can give an element a name.
rdf:langString
Nama adalah sebutan atau label yang diberikan kepada orang, tempat, produk (misalnya merek produk) dan bahkan gagasan atau konsep, yang biasanya digunakan untuk membedakan satu sama lain. Nama dapat dipakai untuk mengenali sekelompok atau hanya sebuah benda dalam konteks yang unik maupun yang diberikan.
rdf:langString
( 이 문서는 언어에서의 이름에 관한 것입니다. 수학 용어에 대해서는 이름 (강제법) 문서를 참고하십시오.) 이름은 물건, 사람, 장소, 생각, 개념 등을 다른 것과 구별하기 위해 부르는 말이다. 이름은 물건/개념의 집합을 통틀어 나타내거나, 특정한 문맥 안에서 유일하거나 완전히 유일한 하나의 물건/개념을 나타낼 수 있다. 1447년에 쓰여진 《용비어천가》에 '일훔'의 형태로 처음 등장한다. 사람이 아닌 생물체에는 보통 포괄적인 이름(예를 들어 개와 같은 종명)을 사용하지만, 애완동물과 같은 경우 아닐 수도 있다. 각각의 개체를 부르기 위해 서로 다른 휘파람을 사용하는 펭귄 같이 인간이 아닌 생물체 사이에 이름이 존재하는 경우도 있다. 생물체가 아닌 단체에도 이름을 사용한다. 예를 들어 회사에 붙이는 이름은 사명(社名), 학교에 붙이는 이름은 교명(校名)이라고 부른다. 기술적으로 사용되는 이름, 특히 정해진 기준에 따라 언제나 고유한 이름을 식별자라 한다.
rdf:langString
Een naam is een woord of een combinatie van woorden waarmee personen, instellingen, dieren, planten en zaken op individueel niveau (eigennamen) of op basis van groepskenmerken (soortnamen) benoemd kunnen worden. Bij Lloyd's of London zijn Names ('namen') particuliere personen die een risico op zich nemen tegen premiebetaling.
rdf:langString
名前（なまえ、（希: όνομα、羅: nomen、英: name）とは、物や人物に与えられた言葉のことで、対象を呼んだりする際に使われる。名称、あるいは単に名とも言う。名前をつけることを「名付ける」「命名（めいめい）する」という。名前として使われる言葉を名詞という。 多くの場合、名前とは人名である。また、人名のうち、家族を表す姓（名字）でない方、個人を識別する名を指すことも多い。ただし、名ではなく姓を指して「名前」と呼ぶこともある。
rdf:langString
Ett egennamn utgör en beteckning för en enskild entitet. Det vetenskapliga studiet av egennamn och deras ursprung kallas onomastik. Egennamn kan till exempel beteckna:
* Personer och kallas då personnamn (till exempel Maria, Tobias, Martin Luther)
* Orter, berg, sjöar, floder, gatunamn etc och kallas då ortnamn (till exempel Piteå, Klippiga bergen, Indalsälven)
* Vissa företag och organisationer och liknande (till exempel Ferrari, McDonald's, Mensa, Tradition). Beskrivande egennamn har ofta sitt ursprung i konstruktioner med vanliga subjekt, till exempel har namnet Big River sitt ursprung i ett upprepat användande av "big river" för att beskriva en viss flod. Egennamn böjs i kasus, (på svenska urskiljs alltså genitiv från nominativ), men inte i numerus och species, vilket alltså skiljer dem från de flesta andra substantiv. Det är till exempel inte möjligt att bilda bestämd form plural av Indalsälven ["Indalsälvarna"]. Egennamn är alltid obestämd form singular till sin natur eftersom de avser något konkret. I vissa språk, till exempel finska och isländska böjs egennamn i fler kasus (t.ex. Suðurland och á Suðurlandi). Det görs till exempel inte för tyska som har fyra kasus men inte för egennamn (t.ex. Berlin och "nach Berlin"). Egennamn kan bilda adjektiv, till exempel "stockholmsk" och "skånsk". Det är en form av ordbildning, inte böjning. Proprium (nomen proprium) är en ålderdomlig beteckning för egennamn.
rdf:langString
Nazwa – obok zdania i funktora jedna z trzech głównych kategorii syntaktycznych, wyróżnionych w teorii kategorii syntaktycznych. Nazwa to każde wyrażenie złożone lub proste, które przy danym jego rozumieniu może pełnić funkcję podmiotu lub orzecznika w zdaniu podmiotowo-orzecznikowym. Niekiedy określa się nazwy jako wyrażenia mogące pełnić funkcję podmiotu, nie funkcję podmiotu i orzecznika. Bardziej ścisłe definicje nazw przedstawili m.in. Tadeusz Kotarbiński i Tadeusz Czeżowski. Wyrażenie W jest nazwą, gdy bez spowodowania niedorzeczności może zostać użyte jako podmiot lub orzecznik o budowie x jest X Tadeusz Kotarbiński Wyrażenie W jest nazwą, gdy nadaje się na podmiot i tylko na podmiot Tadeusz Czeżowski
rdf:langString
O Nome (do latim nōmen, cuja raiz é comum a várias outras línguas indo-europeias, como o grego; [ὄνομα]) é - num sentido amplo na gramática e na linguística - qualquer palavra que siga a , ou seja, a declinação em contraposição à flexão verbal (ou conjugação). Portanto, não só substantivos, mas também adjetivos e, por vezes, as formas nominais dos verbos, podem ser considerados nomes. No sentido restrito e no uso comum, o nome é um vocábulo ou locução que tem a função de designar uma pessoa, um animal, uma coisa ou um grupo de pessoas, animais e coisas. Acredita-se que antes mesmo da invenção da escrita, os seres humanos já se faziam valer de imagens e sons para denominar coisas e seres, prática que remonta aos primórdios da história da humanidade. A evolução da linguagem permitiu que fossem criados nomes para designar conceitos abstratos tais como "tempo", "amor", "feudalismo" e "Deus", por exemplo. A questão do nome como designador de um conceito universal tal qual "cavalo" para certas pessoas não é tão simples como parece. Em filosofia, a questão dos universais está na origem da querela entre nominalistas e realistas, havendo também os realistas moderados (a corrente do realismo moderado foi defendida por são Tomás de Aquino, chamado de Doutor Angélico, e é defendido pela Igreja Católica Apostólica Romana), que tiveram muita importância na Idade Média, embora sejam pouco conhecidos e divulgados devido ao preconceito para com a Idade Média. De acordo com a semiótica, um nome é um signo em que o significante é a da palavra falada ou a representação gráfica da palavra escrita, e o significado é conceito do objeto ao qual esta palavra remete. Este signo pode atuar como símbolo (quando se refere a uma universalidade; ex.: "rei" --- todo e qualquer rei), como índice (quando se refere a um elemento ou indivíduo; ex.: "Luís XV" --- e não qualquer rei) e também como ícone (quando se refere a uma ideia geral; ex.: "coroa" --- ícone que indica o símbolo "rei"). A função semântica e sintática de um nome pode variar de acordo com o contexto.
rdf:langString
名稱（或名字）即对一切事物、概念、感觉给定的标签，以便区分不同事物、同一事物的不同个体，分为人名和事物名称。
rdf:langString
И́мя — часть речи, дающая название для человека (в этом случае это будет личное имя), продукта (торговой марки или бренда), идеи или концепции, обычно используемая для того, чтобы отличить его от других, принадлежащих к тому же классу. Имена могут идентифицировать класс или категорию вещей, или определённую вещь либо уникально, либо в некотором заданном контексте. Имена используются также в таких областях деятельности, как программирование (имена переменных, пространства имён). Имя для определённого объекта обычно называется собственным именем, имя, называющее класс объектов, — нарицательным.
rdf:langString
В українській мові (як і в багатьох слов'янських) ім'я — власна назва суб'єкта, тобто людини, тварини чи персонажа. В деяких інших мовах термін, що позначає власну назву суб'єкта (наприклад, англ. name), може позначати власну назву і будь-якої іншої сутності — організаційної одиниці (наприклад, підприємства), речі, продукту (бренду), ідеї або концепції. Ім'я зазвичай виконує ідентифікаційну функцію — щоби розрізняти членів одного класу. Згідно з сучасними науковими дослідженнями, імена утворюють ідентифікаційний реєстр (індекс) індивідуумів в межах певної інформаційної множини. Науковим дослідженням імен займається галузь мовознавства — ономастика, котра досліджує історію, використання та походження імен, тобто конотація імені. Інша частина ономастики займається теоретичним дослідженням імен, тобто питанням: що є іменем? Це теорія основного значення імені. Антропономастика є частиною ономастики котра досліджує власні назви персон — імена, прізвища та псевдоніми.
xsd:nonNegativeInteger
19817
